Žygiai ir ekskursijos po Rytų Aukštaitiją
Keliauti pėsčiomis – tai pamatyti ir pažinti aplinką, kurioje laukia netikėti atradimai
Ignalinos apylinkėse vyksta stebuklai: miškų ošimas užgožia miesto triukšmą,
ežerai atgaivina, kalvos išjudina sustingusį kūną, vėjas išvalo galvą ir įpučia naujų idėjų,
o kelyje sutiktos Laumės seka pasakas…
Jūsų gidė
Esu Rita Ramanauskienė. Gide laisvalaikiu dirbu jau kelis dešimtmečius. Per tuos metus sutikau begalę žingeidžių žmonių. Labai džiugu, kad jų nuolat tik daugėja. Žygiai suburia daug įvairaus amžiaus žygeivių. Turistai, keliaujantys autobusais, žavisi mūsų krašto gamta, archajine kaimelių dvasia, domisi istorijos vingiais. Visa tai mane skatina nuolat ieškoti dar negirdėtų istorijų ir be abejo, rimtų istorinių faktų. Myliu savo brangią Aukštaitiją ir kviečiu visus su ja susipažinti.
Aukštaitijos nacionalinis parkas – seniausias nacionalinis parkas Lietuvoje, įkurtas 1974 metais siekiant išsaugoti unikalią trijų kraštovaizdžio sričių sandūroje esančią Žeimenos aukštupio ekosistemą, jos gamtos ir kultūros vertybes.
Parkas yra rytų Lietuvoje, Ignalinos, Švenčionių ir Utenos savivaldybėse. Direkcija įsikūrusi Palūšėje. Arčiausiai parko yra du miestai – Ignalina (iki parko ribos 1 km) iš rytų ir Švenčionėliai (iki parko apie 4,5 km) iš pietų, bei pačio parko pietinėje dalyje Kaltanėnų miestelis. Parką pietvakariuose kerta Švenčionėlių – Utenos geležinkelis. Iš parko plentai į Uteną, Molėtus, Švenčionėlius, per Ignaliną į Švenčionis bei Visaginą.
Parkas yra 3 geografinių sričių sandūroje: senesnę Švenčionių–Naručio moreninę aukštumą ir jaunesnę Aukštaičių aukštumą skiria smėlingoji Žeimenos lyguma. Paviršius labai banguotas, įvairus (būdingas aukštis – 155 m). Būdingi jauriniai, jauriniai pelkiniai, velėniniai karbonatiniai, velėniniai glėjiniai, aliuviniai, pelkiniai dirvožemiai.
Aukštaitijos nacionaliniame parke yra virš 80 ežerų, viršijančių 0,5 ha plotą: Dringis, Lūšiai, Pakasas, Almajas, Ūkojas, Utenas, Baluošas, Asalnai, Tauragnas (giliausias šalyje), Žeimenys, Kretuonas, Vajuonis, Ūsiai, Kiaunas, Linkmenas, Žiežulnys, Asėkas, Alksnas ir kt. Svarbiausia upė – Žeimena, taip pat teka 17 mažesnių upelių (Kiauna, Kretuona, Švogina, Būka, Tauragna, Srovė, Minčia ir kt.). Pelkės užima apie 2000 ha (Pliaušės, Minčios ir kt.).
Parke yra daugybė kraštovaizdžio, hidrografinių, telmologinių ir kitų gamtos draustinių. Keli senieji kaimai turi etnokultūrinių draustinių statusą
