Aukštaitijos nacionalinis parkas – seniausias ir antras pagal plotą nacionalinis parkas Lietuvoje. Jame tyvuliuoja net 126 ežerai. Miškai, painūs takeliai, upeliukai, pelkės, kalneliai – unikalaus kraštovaizdžio dalis. Nenuostabu, kad šio krašto vietovės apipintos daugybe legendų, tikrų ir išgalvotų pasakojimų.
Apie juos galima išgirsti ekskursijos „Istorijos ir nutikimai parko apylinkėse“ metu.
Ekskursija prasideda Palūšėje. Įkopus į Meironių kalvą, kelionė tęsiama pėsčiomis iki paslaptingojo Taramos ežero. Legendose pasakojama, kad jis – bedugnis ir neprieinamas. Galbūt pakeliui sutiksime Tarminį ir netoliese gyvenantį velnią su didele šeimyna.
Lūšių ežero pakrante kelias driekiasi link Meironių kaimo. Sako, kad aplinkiniuose ežeruose knibždėte knibžda mistinių būtybių laumių. Vyrai ir vaikinai išgirs patarimų, kaip apsisaugoti nuo šių klastūnių!
Iš Meironių kaimo autobusu keliaujama link Ginučių. Iš ten – kelionė pėstute iki Papiliakalnės kaimo. Susėdę Ūkojo ežero pakrantėje, klausysimės garsinio skaitymo apie gerąją laumelę.
Trumpai pailsėję užkopsime ant Ladakalnio. Grožėdamiesi atsiveriančia šešių ežerų panorama, išgirsite apie juos legendas.
